Tavo sapnas lyja svajomis
Tavo akys spindi dangumi
Tavo lupos šildo kalbomis
Tavo rankos saulę prilaikys
Tu jau žinai jau žinai, kodėl
Tu jau žinai jau žinai, kodėl
Dangus įkrito, dangus įkrito į tave
Dangus įkrito, dangus įkrito į tave
Ir tu jau žinai kodėl
Debesys sklaidosi, kai tu šypsaisi man
(Tu gyvenai mintyse, dar nesutikus tavęs)
Ne amžinai tokie – medžių vanduo, tik tol
Kol jūra išmes
(Kol jūra išmes)
Tamsioj nakty laukiam, kol pasaulį mūsų pagaliau apšvies
(Dangus akyse žėrės – nebevaidinam gyvenimo)
Mes sėdim tyloje, noriu išgirsti šiąnakt visą tave
(Akyse tavo mačiau daugiau, negu danguje)
Tu jau žinai jau žinai, kodėl
Tu jau žinai jau žinai, kodėl
Dangus įkrito, dangus įkrito į tave
Dangus įkrito, dangus įkrito į tave
Dangus įkrito, dangus įkrito į tave
Dangus įkrito ir aš jaučiuosi lyg sapne
Dangus tavo akyse
Pasiklysti aš noriu jame
Lydosi mano sparnai
Bet kylu aukštai, tikėk aš rasiu tave
Kai mes susitikom žinojau iš karto – čia mūsų lemtis
Man sakė, gal tu nesvajok, aukštai ten laukia mirtis
Bet pakeliu galvą į dangų matau tavo akis
Skrendu pas tave
Dangus įkrito, dangus įkrito į tave
Dangus įkrito ir aš jaučiuosi lyg sapne
Dangus įkrito, dangus įkrito į tave
Dangus įkrito, dangus įkrito į tave
Dangus įkrito, dangus įkrito į tave
Dangus įkrito ir aš jaučiuosi lyg sapne
Dangus įkrito, dangus įkrito į tave
Ir aš jaučiuosi lyg sapne